Kelių eismo taisyklės pradedamos aiškinti jau vaikų darželyje, bet ar pakankamai aiškiai? 2011 metais nemažėja žuvusių pėsčiųjų skaičius. Jei automobilių vairuotojai vis geriau ir geriau išmano KET, tai pėstiesiems ir dviratininkams keliu eismo taisyklės turėtų tapti lyg rytinė kava
Statistika liūdna. “Karas keliuose” persimetė į naujus apkasus ir puola kitu frontu – pėstiesiems ir dviratininkams. Policijos statistika rodo, kad per pastaruosius metus pavyko pažaboti mirtingumą keliuose, kai avarijose žūsta ir yra sužalojami automobilių vairuotojai ir keleiviai. Statistika taip pat rodo, kad pėsčiųjų ir dviratininkų mirtingumas didėja. Dažniausiai avarijos įvyksta dėl pačių pėsčiųjų kaltės – eina per gatvę ne tam skirtoje vietoje, tamsiu paros metu nedėvi šviesą atspindinčių atšvaitų. Nelabai paisomos ir keliu eismo taisyklės, kurios, atrodo, pėstiesiems lyg ir negalioja.
Keliu eismo taisyklės darželyje ir mokykloje
Kaip bebūtų keista, keliu eismo taisyklės pradedamos aiškinti jau vaikų darželyje 4 metų vaikams. Vaikai yra mokomi pažinti šviesoforo signalus, gatvę pereiti perėjose, tvarkingai einant, o ne lakstant. Mažieji eismo dalyviai supažindinami su policijos darbu, greitosios pagalbos tarnyba, gaisrine. Jiems taip pat aiškinama, kaip galima ir negalima važiuoti dviračiu. Atrodo, viskas gerai, tačiau ar pamokos yra veiksmingos? Mokykloje (ypač pradinėje) 1-4 klasių moksleiviams taip pat dėstomos keliu eismo taisyklės. Organizuojami net įvairūs KET konkursai mokykloje ir net miesto lygmeniu, siekiant vaikus išmokyti elementariausios tvarkos, kaip gatvėse turi elgtis pėstieji ir dviratininkai. Vyresnėse klasėse kelių eismo taisyklių mokoma užklasinės veiklos metu ar per neformalaus ugdymo programas. Lietuvos Policija investuoja į kursų rengimus nemažas lėšas – važinėja policijos autobusas, kuriami reklaminiai vaizdo klipai vaikams, su vaikais bendrauja policijos “talismanas” šuniukas Amsis.
Keliu eismo taisyklės pagal tėvus
Vaikai susiduria su didžiuliu skirtumu tarp to, ką vieną kartą per savaitę ar mėnesį mokoma darželyje ar mokykloje ir to, ką mato kiekvieną dieną iš savo tėvų. Tėvų elgesys gatvėje jiems yra pagrindinė praktinė mokykla, kuria vadovaujasi ir užaugę. Keliu eismo taisyklės tėvams suvokiamos kiek kitaip, nei mokoma knygose ir kompiuterinėse KET programose. Suaugusieji dažnai gatvę pereidinėja ne tam skirtose vietose tempdami paskui save ir mažamečius vaikus, bėgte bėga per gatvę, nepasižiūrėdami, ar toli atvažiuojantys automobiliai. Kartais galima pamatyti viduryje judrios gatvės ant skiriamosios juostos stovinčią mamą su mažamečiu vaiku, nors pėsčiųjų perėja su šviesoforu vos už 100 metrų. Toks tėvų pavyzdys tarsi užprogramuoja vaikus pažeidinėti keliu eismo taisykles nuo pat mažens. Matydami KET pažeidinėjančius tėvus ir kitus suaugusiuosius, jaunieji eismo dalyviai patys taip darys ateityje, tapdami “karo kelyje” aukomis. To išvengti galima tik tėvams suvokus, kad vaikams reikia rodyti teisingą ir tinkamą pavyzdį. Trumpiausiais kelias per gatvę ne visada gali būti lengviausias. Avarijos atveju dėl nukirsto 100 metrų atstumo invalido vežimėlyje galima prasivažinėti visą gyvenimą.
Keliu eismo taisyklės dviratininkams
Pėstėsiems yra skirta tik nedidelė dalis KET. Jiems svarbu žinoti perėjimo per gatvę ar ėjimo kelkraščiu subtilybes, pažinoti kai kuriuos kelių ženklus bei ženklinimą, kad suprastų automobilių eismą. Dviratininkai yra pilnaverčiai eismo dalyviai, kuriems dažnai tenka važiuoti gatve šalia pro šalį švilpiančių automobilių. Mažiausia klaida gali lemti gyvybę ne tik pačiam dviratininkui, bet ir automobilio vairuotojams bei keleiviams. Keliu eismo taisyklės dviratininkams turėtų būti aiškinamos itin aktyviai ir griežtai, nes jų transporto priemonė, išvažiavusi į gatvę, tampa mirtį nešančiu įrankiu.
Pasigirsta minčių grąžinti sovietiniais metais buvusius dviratininkų pažymėjimus, kurie būtų išduodami tik išklausius tam tikrus kursus ir išlaikius dviratininko egzaminus. Gal tai ir padėtų išvengti daugybės dviratininkų mirčių, kuriomis Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje.