remontas

  • Sugedus automobiliui kelyje, arba  netyčia įvažiavus į griovį ar sniego pusnį, be techninės pagalbos specialistų sunkiai išsiversite. Dažnai vairuotojai patys bando kažkaip spręsti  problemas. Tik neretai nutinka taip, jog automobilis dar labiau įklampinamas, o transporto priemonės gedimų sąrašas tik padidėja. Tad geriau pasitikėkite profesionalais. Šį kartą apie pajūrio kelių „netikėtumus“ ir apie  tai, jeigu kelyje Jums iškilo aktualus klausimas – tralas Klaipėdoje. Vienos populiariausių techninės pagalbos įmonių Klaipėdoje „Savas tralas“ šeimininkai pasakoja kokiais atvejais dažniausiai prireikia tralo paslaugų: Užklimpus arba įvažiavus į griovį. Dažniausiai tai nutinka žiemos metu esant didelėms sniego pusnims arba slidžiu keliu nuslydus į pakelės griovį. Dažnai tenka sunkesnes transporto priemones, sakykim, traktorius, traukti iš purvo. Esant lietingam orui,  žemės ūkio transporto priemonės  užstringa purve. Pasikartosim, primygtinai teigdami – nebandykite, trūks plyš, patys  didindami greitį „išsikapstyti“ iš bėdos. Tokiu būdu tik dar giliau įklimpsite ir net profesionalams bus sunku greitai išspręsti bėdas. Netikėtai sugedus automobiliui, ar nesugebant jo užvesti. Specialistai sako, jog tai dažniausiai būna išties nedideli gedimai. Tiesiog reikalinga patirtis, reikiamos priemonės, kurias, be abejonės, turi profesionalūs techninės pagalbos specialistai. Tralo paslaugų prireikia ir po avarijų. Avarija kelyje – visuomet mažesnis ar didesnis stresas. Tad patiems įvykio dalyviams priimti racionalius sprendimus gali būti sudėtinga. Todėl techninės pagalbos meistrai tokiu atveju – neįkainojama pagalba. Dažnai nutinka taip, jog transporto priemones parduodate, perkate ar tiesiog reikia nugabenti į kitą šalį. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių patys vairuoti negalite. Tuomet kreipkitės į techninės pagalbos specialistus. Problemos, kurios Jums atrodo didelės ir sunkiai įveikiamos tokiais atvejais, patirtiems turintiems specialistams – kasdienybė. Tad jie greit ras tinkamiausią maršrutą ir galimybes kuo greičiau ir saugiau nugabenti į reikiamą vietą Jūsų transporto priemonę. Išvardintos priemonės, kada prireikia tralo pagalbos Klaipėdoje yra pačios dažniausios. Tačiau jų gali būti ir kitokių. Kiekvienas įvykis kelyje yra unikalus, tas ir sprendimo būdai pritaikomi konkrečiai situacijai ieškant optimaliausio...
  • Už lango spustelėjęs šaltukas bei sniego pusnys sukelia gana daug problemų vairuotojams. Gali tekti ne tik ne tik keletą kartų per dieną gramdyti ledą nuo stiklų, bet ir gerai pasukti galvą, kaip pasiekti reikiamą vieną ar tiesiog, kaip užvesti variklį. Norime pateikti keletą patarimų, kuriuos siūlo ir autoservisai, kuo būtina pasirūpinti ir į ką atkreipti didžiausią dėmesį atėjus šalčiams. Visi vairuotojai greičiausiai žino, jog lengvieji automobiliai šaltuoju metų laiku privalo važinėti su žieminėmis arba su demisezoninėmis padangomis. Pagal Kelių eismo taisyklių nurodymus mažiausias galimas žieminių padangų protektoriaus gylis gali būti 3 mm. Rekomenduojama pirkti tik naujas padangas, taigi, atsižvelgdami į savo piniginės galimybes, geriau rinkitės pigesnes naujas negu naudotas padangas. Prieš žiemą nepamirškite patikrinti ir atsarginio rato būklės. Ruošiantis važinėti slidžiais žieminiais keliais, reikia gerai patikrinti, ar dar ne laikas keisti stabdžių trinkeles. Jeigu jūsų automobilis yra senesnis negu penkerių metų, tuomet reiktų gerai apžiūrėti ir stabdžių cilindrų būklę. Taip pat labai svarbu patikrinti stabdžių skystį, kadangi jis per kurį laiką praranda svarbiausias savo savybes, o tai gali sukelti didelių problemų. Vienas iš dažniausių automobilio gedimų žiemą – tai variklio užvedimo problemos. Dažniausiai to priežastis būna silpnas, savo funkcijos gerai neatliekantis akumuliatorius, taigi prieš šalčius reikėtų pasitikrinti ir jį. Oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, sumažėja akumuliatoriaus pajėgumas, todėl būtina patikrinti realų baterijos pajėgumą. Be to automobilyje visuomet turėkite švarius ir neapsioksidavusius aukštos įtampos laidus. Atkreipkite dėmesį ir į generatorių. Jeigu jis pagamina per mažai elektros energijos, tai ir akumuliatorius gali būti įkraunamas nepilnai. Atšalus orams dažnai sugenda tos automobilio sistemos, kuriose yra naudojami skysčiai, kadangi jie užšalę plečiasi ar traukiasi, pavyzdžiui, vanduo šaldamas plečiasi, o tuo tarpu tepalai ir nevandeniniai skysčiai – traukiasi. Patikrinkite, ar gerai aušinimo skystis cirkuliuoja per automobilio salono šildytuvo radiatorių. Langų skystį pakeiskite atspariu šalčiui. Kai paroje tamsių valandų būna gerokai daugiau nei šviesių būtina patikrinti,...
  • Šį kartą, apie automobilius ir jų remontą. Vairavimo mokykloje gal apie tai pasakojama mažai, tad tenka pastoviai domėtis tokiomis temomis patiems norintiems vairuoti automobilį.  Katalizatorius mažina kenksmingų dujų, kurias išmeta automobilis, kiekį, taip apsaugodamas aplinką ir žmonių sveikatą. Šią užduotį katalizatorius atlieka nereikalaudamas techninio aptarnavimo. Įrengimas nepriekaištingai atlieka darbą, kol automobilis nuvažiuoja maždaug 100000 kilometrų. Tuomet ateina laikas katalizatorių pakeisti. Kaip žinoti, kad jau metas pakeisti katalizatorių? Katalizatoriaus darbo našumą galima suskirstyti į tris fazes: darbinę, pusiau darbinę ir nedarbinę. Pirmosios fazės metu automobilis nepriekaištingai veikia, o veikiant varikliui katalizatorius neperkaista (apie perkaitimą signalizuoja indikacinė katalizatoriaus perkaitimo lemputė). Katalizatoriui perėjus į pusiau darbinę fazę galima pastebėti pokyčius automobilio veikime: kartais dingsta trauka. Rytais automobilį sunku užvesti – tenka ilgokai pasidarbuoti starteriu. Taip pat kartais gali sumažėti variklio apsisukimai – spaudžiant greičio pedalą, tachometro rodyklė vos pasiekia du-keturis tūkstančius apsisukimų. Automobilis pradeda ryti didelius kiekius benzino. Pasirodžius šiems ženklams užveskite automobilį ir nuspausti akceleratoriaus pedalą iki galo. Jeigu variklio apsisukimai lėtai kilę ir pasiekę du ar tris tūkstančius sustos, vadinasi, automobilio katalizatorius nustojo veikti. Tokiu atveju jis automobiliui ne tik nereikalingas, bet ir žalingas. Katalizatoriui pasiekus nedarbinę fazę variklis ilgai neužsiveda, o pradėjęs veikti, beveik iš karto nutyla. Įsitikinti, kad katalizatorius nustojo veikti, labai lengva: tereikia mašinos paleidimo momentu pažiūrėti (galima pridėti ranką), ar pro išmetamąjį vamzdį išeina išmetamosios dujos. Katalizatorius nustoja veikti užsikišus jo tarpeliams. Tai nutinka dėl prasto kuro, netvarkingos automobilio degimo sistemos ar per „riebaus“ kuro mišinio. Šioje fazėje yra dvi išeitys: praplauti seną katalizatorių arba keisti jį nauju. Tačiau, jei katalizatorius nustojo veikti dėl mechaninio pažeidimo, jo išgelbėti nepavyks. Kur dėti seną katalizatorių? Katalizatoriuose yra tauriųjų metalų – paladžio, rodžio ir platinos – kurie ir nukenksmina degimo produktus. Būtent dėl šių metalų katalizatoriai yra brangūs. Taurieji metalai iš panaudotų katalizatorių gali būti panaudojami kaip antrinės žaliavos. Tad...