Vairavimo mokyklos kas metai išleidžia šimtus tūkstančių naujų vairuotojų, tačiau avaringumas Lietuvoje vis dar didelis. Jaunieji vairuotojai labai dažnai tampa mirtinų avarijų kaltininkais. Gal vairavimo mokyklos neišmoko tinkamai vairuoti?
Vairavimo mokyklos Lietuvoje kasmet sulaukia dešimčių tūkstančių vairuotojais pasiryžusių žmonių. Dauguma jų – jauni žmonės dar nebaigę mokyklos ar studijuojantys aukštosiose mokyklose. Vairavimo mokykla jiems suteikia bazines žinias, bet visa vairuotojo karjera – dar priešakyje.
Vairavimo mokyklos moko vairavimo technikos
Vairavimo mokykloje jaunasis vairuotojas išmoksta kelių eismo taisykles ir yra ruošiamas vairavimo egzaminui Regitroje, kurį išlaikusiems per 2 savaites išduodamas laikinas vairuotojo pažymėjimas (laikinas todėl, kad stebima, ar per 2 metus jaunasis vairuotojas nepadarys KET pažeidimų ar avarijų, kas gali apsunkinti tikrojo vairuotojo pažymėjimo gavimą). Vairavimo mokyklos turi kompiuterines klases, kurioje besimokantieji vairuoti sprendžia KET testus. Vairuotojai mokomi ir praktinių vairavimo įgūdžių. Paprastai kursą sudaro 10 praktinių vairavimo pamokų, kurių metu mokiniai su instruktoriumi važinėja aikštelėje mokydamiesi statyti automobilį ir mieste – stengiasi priprasti prie eismo tempo ir pasitikrinti kelių ženklų žinias. Per 10 pamokų jaunasis vairuotojas yra išmokomas tik vairavimo technikos, kurios išvažiavus į gatves dažniausiai nepakanka.
Vairavimo kultūra – ne vairavimo mokyklos rūpestis
Didžioji dauguma avarijų yra padaroma dėl vairavimo kultūros stokos, kai nepraleidžiamas automobilis, viršijamas greitis ar vairuojama išgėrus. Jaunas vairuotojas nėra mokomas vairavimo kultūros, nors vairavimo instruktoriai ir užsimena apie chuliganizmo kelyje žalą. Vairavimo kultūra – asmeninės kultūros dalis. Jei vairuotojas nekultūringas ir nedrausmingas gyvenime, greičiausiai tokias pačias vertybes propaguos ir už automobilio vairo. Vairavimo mokyklos instruktoriai nelabai aiškina apie drausmingą vairavimą, nes tai ne vairavimo mokyklos rūpestis, o šeimos.
Jaunieji vairuotojai į gatves išvažiuoja turėdami puikias praktines ir teorines KET žinias, tačiau labai mažai vairavimo patirties, nes 10-15 valandų vairavimo yra per mažai.
Vairavimo mokyklos – sunkus verslas
Vairavimo mokyklos verslas – sunkus ir labai konkurencingas. Kursų kaina yra gana nedidelė 700-900 Lt), nors laiko ir kuro sąnaudos kas metai vis didėja. Vairavimo mokyklų Lietuvoje yra keli šimtai, jos visos konkuruoja dėl jaunųjų vairuotojų ir norinčių patobulinti vairavimo įgūdžius jau po Regitros egzaminų. Taip pat papildomos pajamos gaunamos iš tų žmonių, kurie seniai išsilaikė teises, bet ilgą laiką nevairavo automobilio.
Vairavimo mokyklos nemažai investuoja į automobilius, nes mokiniai mieliau mokosi vairuoti važinėdami naujesniais automobiliais. Automobiliams taip pat reikalinga papildoma įranga – papildomi veidrodžiai instruktoriui, sinchronizuoti stabdžių, sankabos ir greičio pedalai, specialus mokinio plafonas ant automobilio stogo. Tai papildomos išlaidos. Be to vairavimo mokyklos automobiliams techninę būklę tikrinti reikia dažniau. Policija tikrina ir vairavimo instruktorius, kurie turi turėti atitinkamus leidimus bei vairavimo instruktorių kursų sertifikatus.
Vairavimo mokyklos įsikūrusios didesnėse patalpose, kuriose turi būti įrengtos specialios mokymo klasės su kompiuteriais ir vaizdine medžiaga. Visa tai reiškia didesnes investicijas ir mokesčius, todėl vairavimo mokyklų verslas yra gana sudėtingas ir sunkus.